gelžinas

gélžinas, -a adj. (1) žr. geležinas: Tu juos gelžina rykšte sutrinsi BBPs2,9. Sutrinsi anus rykštėje gelžinoje Mž506. Pienas paliks gelžinas (pritrauks geležies) skardinė[je] supiltas Varn. Gelžina žemė yr kaip ir rūdžių sunešta Lk. | prk.: Ans yr gélžinas žmogus, neperšnekamas (tvirtos valios, užsispyręs) Lkv.

gélžinai adv.: Sukalo gélžinai (labai stipriai) Lkv. Sudžiūvęs gélžinai [sūris, naginė, medis ...] Tv. Tvirtai ir gelžinai užsidėk sau permainyti nedorą gyvenimą brš.